Prasidėjo vėl ilgai lauktas „Epochų ratu“ projektas mokykloje. Šis projektas suartina mokinius ir mokytojus, visoje mokykloje darna, pagalba, draugystė ir komandinis darbas. Visi susikaupę ir pradėję darbus. Kartais net nesinori kalbinti, kad nesutrukdytum šio atsakingo ir rimto darbo. Užėjau į 2A klasę. Kas skaito knygas, kas naršo internete, kas braižo, piešia. Trumpiau tariant, visi kuo nors užsiėmę. Pakalbinau porą moksleivių ir paklausiau, ką mano apie šių metų darbą. Atsakymas buvo džiuginantis: ,,Darbas nesunkus ir gan malonus.“ To ir linkiu visiems! Tačiau kita grupelė nesutiko: ,,Gera ir lengva tema, bet sunkoka susikaupti, sunku pradėti darbą ir, deja, sekasi prastokai…“ 2E klasėje pora mokinių sakė, kad tema įdomi, smagu dirbti, bet užsiminė, jog trijų dienų per mažai, galėtų būti ir daugiau laiko. Kitų mokinių paklausiau, ar patinka šis projektas, ar džiaugiasi, kad jis vyksta. Jie sutiko, kad tai geriau nei sėdėti pamkose, bet dar geriau būtų namuose. Bet toks pokytis kasdienėje rutinoje nėra blogas. Iš ne vieno mokinio girdėjau, kad tema nevisai aiški, nors mokytojų pagalbos prireikia. 2B mokinė paminėjo, jog šiais metais ,,Epochų ratu“ jai labiau patinka nei praeitais. Turbūt, kaip ir dauguma mokinių, ji taip pat mano, kad gerai ir smagu praleisti pamokas ir vietoj įprasto darbo daryti įdomesnį, ką nors naujo išmokti ir dar gauti gerų pažymių. 2C klasė darniai dirba, bet ši irgi sutinka dėl laiko stokos. Pora mokinių sakė, kad norėtųsi daugiau pasirinkimų, taip pat aišksnės temos. 2D klasės nuomonė kitokia: ,,Laiko tikrai užtenka, įdomu taip pakeisti kasdienias pamokas. Labai palaikom šį projektą ir tikimės jo ir kitais metais.“ Na, iš visų klasių galima lipdyti bendrą vaizdą ir susidaryti nuomonę, bet šiandien tik pirma diena. Manau, rytoj visas darbas jau pradės atsiskleisti ir bus dar aiškesnė situacija ir projekto dalyvių darbų rezultatas.

Interviu su VUG direktore Virginija Emilija Navickiene: noriu, kad mokiniai patirtų džiaugsmą

Jau kelinti metai iš eilės daromas šitas projektas. Ar jau laukiate šių metų darbų, rezultatų ir pristatymų?

Na, man projektai yra silpnybė, aš jų labai laukiu. Projekto idėja kilo iš kitos šalies, todėl labai laukiau pradėti projektą, tačiau jaudinausi. Tikiuosi, kad šis projektas nepraras vertės mūsų mokyklai. O šiaip tai labai mėgstu visus projektus.  

Kokių lūkesčių turite iš mokinių, mokytojų?

Mokytojai labai stengiasi, sunkiai ir daug dirba. Jie tikisi, kad bus geri pristatymai, idėta daug darbo ir pastangų. Tikiuosi, kad trečiokai nenuvils, nes visgi treti metai, kai daro šį projektą. Labai noriu tikėti, kad dar neatsibodo.

Visada buvo smalsu, kaip visgi gimė epochų ratu projekto idėja?

Prieš dvylika metų su mokiniais buvome Japonijoje, Saporo mieste, ir kaip tik papuolėme į projektų savaitę. Tą savaitę kiekviena klasė dirbo, buvo be galo įdomu stebėti. Savaitės pabaigoje visos klasės pristatė projektus, buvo ir muzikinis pasirodymas. Iš to ir kilo idėja ,,Epochų ratu“. Pasitarėm su metodine taryba, visi pritarė ir sutiko. Taip ir pradėjom šį projektą.

Koks yra epochų ratu projekto tikslas ar siekiamybė?

Mūsų tikslas, kad vaikai kiekvieną dalyką galėtų ir norėtų žiūrėti ne tik kaip atkartojimą ar prievolę. Norime, kad sietų tai su kitais dalykais, pamatytų temą iš visų perspektyvų. Pagrindinis tikslas, kad vaikai išmoktų mokytis kitaip.

Kaip manote, ar užtenka tų trijų dienų darbui ar projektą galima būtų prtęsti šiek tiek ilgiau?

Sąmoningai klasėms duodame temas prieš naujuosius metus, todėl tikimės, kad, žinodami temą, vaikai apie tai kalbėsis ir tarsis iki projekto. Svarbu yra susiplanuoti viską iki trijų projekto dienų, o dvi dienos skirtos rimtam laikui. Būna, kad pastebiu, jog per mažai laiko, tačiau visą šį projektą reikia derinti ir su pamokom. Na, bet dažnai pamąstau, kad galėtume skirti visą savaitę visam projektui ir pristatymui, kad visas darbas būtų visiškai pabaigtas.

Ko palinkėtumėte mokiniams?

Linkėčiau, kad mokiniai nenusiviltų veiklomis, kad pajaustų bendro darbo skonį ir džiaugsmą. Linkiu, kad visi jaustųsi saugiai, kai pristato savo darbą, kad sutvirtėtų dėl šių veiklų. Ir kad penktadienį grįžtų namo su maloniais prisiminimais.

Martyna Jasulaitytė, 2A