„Geriau būti ir negali!“ – štai tokiu sakiniu pirmokai pradeda savo antrąją projekto dieną. Pozityvumas bei nusiteikimas darbui viršytų bet kokią nuotaikos matavimo skalę! Projektas „Epochų ratu“ jau įgavo pagreitį bei po truputį juda link pabaigos. Antrąją projekto dieną mokiniai jau beveik baigia savo pradėtus darbus – vieni vakar video filmukui nufilmuotą medžiagą montuoja, kiti parašytiems tekstams jau piešia komiksus, na o dar kiti – pasipuošę repetuoja savo spektaklį. Paklausta, kaip jai sekasi, komanda atsakė: „Šiandien repetuojame jau su apranga, smagu žinoti, jog rytoj pradedame pirmi, labai džiaugiamės, jog visi į projektą žiūri rimtai, bet kartu ir draugiškai, kas parodo meilę mūsų sostinei – Vilniui.“ Štai su tokiu nusiteikimu mokiniai baiginėja savo projektinę veiklą, visi perpildyti idėjų tobulina savo projekto vizijas. Tuo tarpu mokytojai darbo tikrai turi, efektyviai padeda ištikusiems bėdoje mokiniams, taiso parašytus tekstus, pataria, padeda apsispręsti. Darbas mokykloje nebuvo sustojęs, jis tik greitėja ir greitėja! Štai taip stipriai mokiniai ruošiasi rytojui, kuomet savo darbus pristatys prieš kitas pirmokų klases, apie juos papasakos plačiau: jų darbo eigą, viziją, aptars iškilusias problemas, nepasisekimus. Tikimės, jog rezultatai bus stulbinantys ir linkime jiems sėkmės!

Interviu su chemijos mokytoji Jonu Mekšraičiu: Vilnių priėmiau tokį, koks jis yra

Kaip jaučiatės gyvendamas Vilniuje, galbūt norėtumėte ką nors pakeisti ?

Puikiai jaučiuosi Vilniuje, esu kilęs iš Kauno, atvažiavau į Vilnių ir priėmiau jį tokį, koks jis yra, todėl nieko keist nenorėčiau, nes tada Vilnius prarastų savo veidą, kurį aš pažįstu.

Ką jums reiškia Vilnius?

Vilnius man reiškia laisvę, nors jis ir mažos šalies miestas, bet vis tiek sostinė. Tai progresyvus miestas, kuriame telpa įvairiausi žmonės. Mano nuomone, Vilnius yra kiekvieno čia gyvenančio žmogaus miestas.

Ar švęsite Vilniaus gimtadienį, jei taip, kaip tai darysite?

Švęsiu ir švenčiu kartu su mokyklos renginiais, į kelis planuoju nueiti ir mieste.

Ar esate buvęs Vilniaus širdyje – valdovų rūmuose, Gedimino pilyje ir kitur – kokie įspūdžiai užplūsta juose?

Gedimino pily buvau daug kartų su mokyklos ekskursijomis, kai pats dar buvau mokinys, valdovų rūmuose dar lankytis neteko, tiesą pasakius, Užupis kelia didesnes emocijas nei pagrindiniai miesto lankytini objektai.

Kokios nuotaikos vyrauja projekto metu?

Pakilios, didžiuojantis dėl kokybiškų, visų klasių mokinių darbų, ir kiek nervingos, nes kaip auklėtojui šis projektas man pirmas, tad daug klasės klausimų reikia spręsti kaip auklėtojui.

Kaip sekasi dirbti su mokiniais projekto metu, ar daug tenka padėti, patarinėti, taisyti?

Nesu jokios veiklos konsultantas, todėl tiesiog organizuoju auklėtinių darbą. Darbus tenka kartais pataisyti, mokiniams patarti, bet šiaip stengiuosi leisti mokiniams dirbti patiems, nes geriau yra prastesnis darbas mokinių, nei mano superinis darbas kaip mokytojo.

Ką manote apie tokią dalykų integraciją mokykloje, ar projekte „Epochų ratu” ką nors keistumėte, ar paliktumėt jį tokį, koks yra?

Tai man yra pirmas projektas, todėl nesijaučiu kompetentingas ką nors keisti, o atitrūkti nuo mokslų ir įgyvendinti tam tikras veiklas, manau, yra naudinga tiek mokinių atžvilgiu, tiek mokytojų.

Ko palinkėtumėt žmonėms, dirbantiems prie šio projekto ?

Palinkėčiau nenusiminti ir nepriimti asmeniškai kaip įžeidimo, jei mokytojai siūlo ką nors pakeisti ar patobulinti, nes jie tai daro ne iš piktos valios.

Marius Vanagas, 1E